Schulgeschichte

mokyklų istorija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokymo įstaigų kitimas nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Pirmosios mokyklos buvo steigiamos prie valdovų rūmų valdininkams, raštininkams rengti, prie dvasininkų įstaigų – dvasininkams mokyti. Kinijoje 2400 m. pr. Kr. buvo įsteigtos pirmosios mokyklos, kuriose buvo mokoma skaityti ir rašyti. Po 200 m. jų tinklas išsiplėtė. Tuo metu atsirado mokyklų ir Egipte, Indijoje, Babilone. Europoje pirmosios mokyklos pradėtos steigti VII–VI a. pr. Kr. Graikijoje. Iš pradžių jos buvo privačios, vėliau – valdinės. Pagal Graikijos pavyzdį IV a. pr. Kr. atidaromos mokyklos ir Romoje. Nuo V a. steigiamos parapinės, nuo VI a. – vienuolynų mokyklos. XII a. Europoje pradedami steigti universitetai (Salerno, Bolonijos, Paryžiaus, Oksfordo). XIII–XIV a. Italijoje jų jau buvo 18, Prancūzijoje – 16, Ispanijoje ir Portugalijoje – 15. XVI a. universitetų buvo visose Europos šalyse, išskyrus Rusiją. 1579 m. įsteigtas Vilniaus universitetas. Nuo XII a. Europoje plečiasi amatininkų (cechai) ir pirklių (gildijos) mokyklos. XVI a. Vokietijoje J. Šturmas įsteigė pirmąją aštuonių klasių gimnaziją, kuri laikoma klasikinio lavinimo mokyklos sistemos ištakomis. Rytų ir Vidurio Europje pirmosios pradinės mokyklos įsteigtos IV a. Gruzijoje ir Armėnijoje, X a. – Kijevo valstybėje, bet tik nuo XVI a. jų pradėjo rastis daugiau. Iki XVII a. nebuvo mokyklų organizavimo sistemos. Tik čekų pedagogas J. A. Komenskis savo veikale „Didžioji didaktika“ („Didactika magna“, 1632) pateikė tokią sistemą ir praktiškai įgyvendino keliose Europos šalyse. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmoji mokykla minima 1397 m. Ji veikė prie Vilniaus katedros (Vilniaus katedros mokykla). Atrodo, kad mokyklų būta ir anksčiau, ypač Prūsijoje. 1409 m. Vytautas Didysis skyrė lėšų Trakų mokyklai išlaikyti. 1469 m. prie katedros mokykla buvo įsteigta Varniuose. A. Kulvietis 1539 m. įsteigė kolegiją Vilniuje. Čia 1570 m. ją atidarė ir jėzuitai. XVI–XVII a. parapinių, katedrinių mokyklų, kolegijų tinklas ėmė smarkiai plėstis: įsteigta daugiau kaip 100 mokyklų, neskaitant tų, kurios priklausė vienuolynams. XVIII a. pab. Lietuvoje buvo 195 pradžios mokyklos, parduoti 14 544 lietuviški elementoriai, veikė 11 vidurinių mokyklų (kolegijų), kuriose mokėsi 1596 mokiniai (1791 m. duomenimis). XIX a. pirmojoje pusėje Lietuvos mokyklos pertvarkomos pagal Rusijos mokyklų pavyzdį, padidėjo visų tipų rusiškų mokyklų skaičius. 1832 m. buvo uždarytas Vilniaus universitetas. XIX a. antrojoje pusėje (1900 m. duomenimis) Kauno ir Vilniaus gubernijose buvo 426 liaudies mokyklos. XX a. Lietuvos mokykla iš esmės buvo pertvarkoma du kartus (1919–1940 ir 1940–1985). Lietuvos Respublikoje steigtos 4 skyrių pradžios mokyklos (7–11 m. vaikams), 4 klasių progimnazijos (12–15 m. vaikams) ir dviejų tipų (klasikinės ir realinės) 8 klasių gimnazijos (12–19 m. moksleiviams). 1936 m. pradėtos steigti 6 skyrių (6 metų) pradžios mokyklos ir 7 metų gimnazijos. 1938 m. Lietuvoje buvo 2599 pradinės mokyklos (301 200 mokinių), 58 gimnazijos (15 800 mokinių) ir 40 progimnazijų (4900 mokinių), 8 aukštosios arba nepilnos aukštosios mokyklos (3900 studentų), atidaryta nemažai specialiųjų ir aukštesniųjų profesinio mokymo mokyklų. 1940 m. sovietų valdžia Lietuvoje iš esmės pertvarkė mokyklų tinklą, mokymo turinį, auklėjimo kryptis. 1987 m. buvo apie 0,5 milijono mokinių, mokyklose dirbo 54 tūkst. pedagogų. 1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pradėta švietimo pertvarka: keičiama mokyklų struktūra, kuriami nauji mokyklų tipai (pvz., jaunimo mokyklos), plečiamas mokymo turinys, mokymo metodai derinami su vakarietiškaisiais. atitikmenys: angl. history of schools vok. Schulgeschichte rus. история школы